O.V.Milosz draugija.Išleista knyga apie Les Amis de Milosz draugiją2020.Esu priimtas į Milašiaus bičiulių draugiją.

Napoleono mirties 200-osios metinės.

Uostamiesčio menininkas Klaudijus Pūdymas iki šiol negali patikėti sulaukęs paties Žeraro Depardjė (Gerard Depardieu) skambučio.

“Vairavau automobilį, pakėliau ragelį ir išgirdęs, kas skambina, net sustojau. Skambino pats, be jokių tarpininkų. Kalbėjo taip paprastai, valstietiškai, be jokios arogancijos: taukšt, taukšt – prie reikalo…” – ypatingojo pokalbio įspūdžiais dalijosi skulptorius.

Sulaukti kino grando Ž. Depardjė skambučio uostamiesčio menininkui pavyko ne šiaip sau. Kadangi gegužės 30 dieną jis kartu su dviem kitais Lietuvos menininkais planuoja Prancūzijoje atidaryti parodą, K. Pūdymas nusprendė, kad reikėtų šiai parodai sukurti, anot jo paties, “razinką”.

“Kadangi dabar daug diskutuojama apie Ž. Depardjė sprendimą tapti Rusijos piliečiu, nusprendžiau padaryti jo skulptūrą. Darbas vadinasi “Natiurmortas su vynuogėmis”. Nulipdžiau staliuką, kuris traktuojamas kaip euras, ant jo padėta vaisių, vyno taurė ir padėklas su Ž. Depardjė galva”, – savo “razinką” pristatė K. Pūdymas.

Menininkas nepasikuklino ir išsiuntė kvietimą į parodą ir pačiam Ž. Depardjė. Prie kvietimo pridėjo ir nuotraukas, kaip atrodo meno kūrinys su jo atvaizdu, bei savo kontaktus. Žvaigždės atsako ilgai laukti nereikėjo.

“Žinoma, kad tokios žvaigždės skambutis mane maloniai nustebino. Paskambinęs Ž. Depardjė sakė, kad jam labai patiko šis kūrinys, teiravosi, iš ko jis padarytas. Kadangi jis iš pradžių galvojo, kad aš esu Paryžiuje, kvietė mane pas save į pilį… Juk jie ten visko turi – kas pilį, kas baržą. O Ž. Depardjė ne tik žvaigždė, bet ir verslininkas.

Buvau pritrenktas. Kadangi moku prancūziškai, lengvai susikalbėjome. Gaila tik vieno, kad tuo metu, kol Paryžiuje vyks paroda, jis bus Maskvoje, tad negalės sudalyvauti. Tačiau aš net neabejoju, kad mudu susitiksime po parodos ir aš jam tą kūrinį padovanosiu. Kita vertus, gali dar būti ir taip, kad Ž. Depardjė ims ir atskris iš Maskvos į parodą”, – svarstė K. Pūdymas.

Beje, tai ne pirmoji Prancūzijos žvaigždė, kurios atvaizdą sukūrė Klaipėdos skulptorius. Dar 1991 metais jis buvo nulipdęs kitos Prancūzijos kino legendos – Pjero Rišaro (Pierre Richard) – biustą. Tuomet K. Pūdymas viešėjo Prancūzijoje ir, filmavimo aikštelėje pamatęs P. Rišarą, vietoje lipdė jo biustą, o vėliau parsivežęs jį į Lietuvą išliejo iš bronzos.

“Biustą išsiunčiau P. Rišarui, jis tuomet parašė man laišką ir padėkojo. Tad dabar ir P. Rišarą pakviečiau į vyksiančią parodą. Gal atvyks?” – šypsojosi laimingas menininkas.

Pasiteiravus, gal yra numatęs ir daugiau užsienio žvaigždžių, vertų tapti jo kūrybinėmis mūzomis, K. Pūdymas nusišypsojo: “Draugai mane skatina toliau tęsti tokius darbus, tačiau aš kol kas noriu pažiūrėti, kokio atgarsio sulauks kūrinys su Ž. Depardjė atvaizdu. Pažiūrėsime – šnekės Paryžius apie jį ar ne. O tada ir apsispręsiu, kuria linkme eiti toliau.”

Paroda Paryžiuje “Art Montparnasse” galerijoje bus eksponuojama iki birželio 29 dienos. Kartu savo kūrinius pristatys dar du lietuviai – kaunietis Egidijus Rudinskas ir vilnietis Arūnas Rutkus.

Edita Gudavičienė

“Aš manau, kad jeigu ne visi žmonės supranta abstrakčią skulptūrą, tai prie jos pripras”, – sakė klaipėdietis Klaudijus Pūdymas, kurio 2,6 metro plieno skulptūra “Rytas” iškilo prie buvusio legendinio kino teatro “Aurora”.

Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis atsirado šis kūrinys, autorius sakė, jog praėjusią žiemą jam paskambino viešbučio darbuotoja ir pasiūlė sukurti skulptūrą.

“Perverčiau biblioteką, glūdinčią savo galvoje, ir kilo idėja. Man buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, manimi pasitikėjo. Nereikėjo daryti kreiserio “Aurora”. Pasirinkau plieną, nes pastaruoju metu ši medžiaga man labai patinka. Akmuo šiek tiek sukausto formą, skyla, o plienas leidžia kurti didesnių gabaritų bei dimensijų, plastiškas skulptūras, derančias prie šiuolaikinės architektūros. Žaismingą ir ritmišką temą padiktavo aplinka – viešbutis, ramybė, marios, saulė. Tad ir pavaizdavau tris metaforas – dar sapnuojančio, bet jau bundančio žmogaus galvą, kirą, atnešantį tekančią saulę. Taikiausi prie senosios, persipynusios su naująja, architektūros”, – pasakojo autorius.

Jis sakė skulptūrą daręs visą žiemą. Prie “Auroros” dar kurį laiką vyko statybos, tad ją pastatė tik dabar.

Skulptorius pasidžiaugė, jog pasitaikė jauni, geri gamintojai, kurie skulptūrą meistriškai suvirino, nors plienas – kaprizinga medžiaga.

Ivona Žeimytė