Klaipėdiečiai jau turi kur susitaikyti

Penktadienį uostamiesčio M. Mažvydo alėjoje, žydint kiniškoms gudobelėms, buvo atidengta skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo nauja pusę tonos sverianti 60 centimetrų aukščio skulptūra “Susitaikymas”. Bet ne masteliai svarbiausia – tai, pasak ceremonijoje dalyvavusių miestelėnų, nuostabus taikos ir harmonijos simbolis.

“Gerbiu aplinką, savo miestą ir publiką”, – sakė K. Pūdymas, skulptūros konkurse savo projektu nurungęs per dešimtį Lietuvos skulptorių.

Klaipėdos pramonininkų asociacija pateikė keletą temų kūriniui: vanduo, judėjimas, susitaikymas. Skulptorius iškart pagalvojo, kad skulptūra turės filosofinę prasmę.

“Padariau keletą eskizų, plastinį variantą, iš karto atėjo susitaikymo vizija, ir išvažiavau į Paryžių. Aerouoste atsiliepiau į skambutį, užsakovai pasveikino, kad priimtas mano pasiūlymas.

Suoliuko skulptūrą miestui dovanoja Giedrės ir Teisučio Matulevičių šeima, kuri gyvena netoli M. Mažvydo alėjos. Jie visiškai nežinojo mano darbų, bet jiems iš karto patiko mano idėja”, – sakė K. Pūdymas.

Paklaustas, koks jausmas jį apima, kai pagalvoja, jog Klaipėdoje pastatyta nemažai jo sukurtų skulptūrų, atsakė, jog – pilnatvės.

“Labai patiko eskizas, ir pati medžiaga – bronza. Mes jau vakar atlėkėme pasižiūrėti. Kažkuriame mieste esu mačiusi Susitaikymo skulptūrą, ji nebuvo labai graži, bet pati mintis man patiko. Šalia alėjos gyvename, eidami vis matydavome, kad ji gražėja, tie betono suoliukai puošiasi, linksmėja, ir pagalvojome, kad būtų smagu turėti dar vieną skulptūrą. Paprastai miestui jas dovanoja kompanijos, bet ne privatūs asmenys. Draugai stebėjosi, kiti ir pasišaipė”, – sakė G. Matulevičienė, įvertinusi ir kitas K. Pūdymo sukurtas skulptūras.

Ji pasidžiaugė, kad mieste pradėta tradicija puoštis prasmingomis skulptūromis.
“Aš įsivaizduoju, kad prie skulptūros atėję draugai susitaikys, gal kas su savimi susitaikys, su Dievu ir pasauliu”, – sakė moteris.

T. Matulevičius sakė, jog mintis pastatyti skulptūrą kilo artėjant Šeimos dienai. Jis tikisi, jog skulptūra, liečiama tūkstančių rankų, bus nuglostyta iki žvilgesio.

Stebintys skulptūros, vaizduojančios sujungtas vyro ir moters rankas, atidengimą, žmonės neiškentė nepaklausę, ar šeima tokią skulptūrą pastatė, nes dažnai pykstasi. Teisutis juokėsi: “Mes dažnai norime vienas kitą nušauti, bet išsiskirti – niekada.”

Klaipėdietės draugės Stasė ir Vanda sakė, kad jos niekada nesipyksta, bet skulptūra – nuostabi, jos gimimas – gražus įvykis. O mergaičių pulkelis prisižadėjo, kad jeigu susipyks su draugėmis, būtinai prisimins šią skulptūrą ir ateis prie jos sukirsti delnais.

 

Straipsnis: Ivona Žeimytė
Nuotraukos: Egidijus Jankauskas